- siaubus
- siaubùs, siaubi̇̀ bdv.
.
siaubus
Look at other dictionaries:
siaubus — siaubùs, ì adj. (4) Š, BŽ285; Rtr 1. DŽ keliantis siaubą, labai baisus, siaubingas: Siaubì padėtis LKGI568. Siaubus karas rš. Išplėstos jos akys buvo siaubios ir kartu bejausmės J.Dov. Tamsumoje pasigirdo siaubus riksmas rš. siaubù n.: Saubù … Dictionary of the Lithuanian Language
siaubi — siaubùs, siaubi̇̀ bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
siaubumas — siaubùmas sm. (2) BŽ37, DŽ; Ser → siaubus: 1. Muni siaubùmas jema, pamanius, kaip ištvarkyta mūso žemė Krtn. Karas visu siaubumu artėja ir į jų kraštą rš. 2. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
